Balsavimas

Susiraukšlėjusios varpos. Gydytojo atsakymas

Apipjaustymas: už ir prieš

Spausdinti Vasariniai miežiai auginami ir pašariniams, ir maistiniams grūdams, todėl augalų apsaugos nuo žalingų organizmų tikslas yra susiraukšlėjusios varpos ir geros kokybės grūdų derlius.

Didelę reikšmę auginant miežius turi tinkamas atsparių veislių pasirinkimas, optimalus sėjos laikas, sėjomainos laikymasis, sveikos sėklos sėjimas. Taip pat nemažą reikšmę turi dirvos įdirbimas paruošiant sėklai  guolį bei žalingų organizmų susiraukšlėjusios varpos ligų pažinimas. Tam reikalinga ne tik reguliariai stebėti laukus, bet ir mokėti nustatyti ekonominį žalingumą.

Tiek nuo ligų, tiek nuo kenkėjų ypač svarbu parinkti veiksmingas apsaugos priemones ir jas panaudoti pačiu optimaliausiu laiku. Kaip atpažinti ir kovoti su vasarinių miežių ligomis ir kenkėjais paprašiau papasakoti Syngenta produktų ekspertą Juozą Semašką.

Vasarinių miežių ligų yra daug ir labai įvairių. Jų daroma žala ir paplitimas didele dalimi priklauso nuo orų sąlygų, dirvos įdirbimo bei tinkamai taikomos miežių auginimo agrotechnikos.

Agrotechninės priemonės yra pigesnės ir mažiau žalingos aplinkai, tačiau žemdirbiai susiraukšlėjusios varpos labiau linkę naudoti chemines augalų apsaugos priemones. Cheminė vasarinių javų apsauga - tai kova su ligomis ir kenkėjais naudojant įvairius cheminius produktus, turinčius vieną ar kelias veikliąsias medžiagas.

Tolimesnėje straipsnio eigoje pabandysime susipažinti bent jau su keletu susiraukšlėjusios varpos, labiausiai paplitusių miežių ligų ir kenkėjų bei cheminiais apsaugos būdais su jomis.

Dažniausiai sutinkamos ligos vasarinių miežių pasėliuose Pašaknio ir šaknų puviniai. Juos gali sukelti įvairūs sukėlėjai, bet dažniausiai miežių pašaknį pažeidžia fuzarioziniai grybeliai ir dryžgribis - Cochliobolus sativus. Užkratas dažnai plinta su sėkla, todėl užsikrėtę daigai gali žūti jau dygimo metu. Išlikę auga skurdūs ir silpni. Vėliau ligos sukėlėjai pažeidžia krūmijimosi mazgą ir apatinį tarpubamblį, todėl nuo išplitusio pašaknio puvinio miežių derlius ženkliai sumažės.

Dėl pašaknio pažeidimų miežiai tampa jautresni išgulimui, o išgulę duoda susiraukšlėjusios varpos derlių. Išaugę grūdai būna nekokybiški, dažnai užkrėsti fuzarioziniais grybeliais ir užteršti mikotoksinais.

Kairėje - sveiki daigai, dešinėje - pažeisti pašaknio ligų Apsaugos priemonės gali būti prevencinės, kaip susiraukšlėjusios varpos laikymasis, kai miežiai sėjami po rapsų, ankštinių augalų ar susiraukšlėjusios varpos ne varpinių augalų.

Reikėtų vengti miežius sėti po kukurūzų, nes jų liekanos būna gausiai užkrėstos fuzariozių sukėlėjais. Kita prevencinė primonė - tai gilus dirvos dirbimas ir augalinių likučių užarimas. Tačiau veiksmingiausia priemonė nuo susiraukšlėjusios varpos ligų yra tinkamas sėklos paruošimas ir išbeicavimas efektyviais beicais. Susiraukšlėjusios varpos naudoti veiksmingus beicus fludioksonilo pagrindu.

Tai veiksmingas beicas nuo visų su sėkla plintančių ligų sukėlėjų. Dulkančios kūlės pažeidžia miežių varpas. Šia liga susiraukšlėjusios varpos augalai gerai matomi miežiams išplaukėjus - varpose grūdų vietoje būna juodų kūliasporių masė, kuri netrukus nudulka ar nuplaunama lietaus, o iš varpos lieka tik juodas stagarėlis žiūrėti nuotraukoje.

Kūlių sporos miežius užkrečia žydėjimo metu per 4 - 8 dienas po apsidulkinimo. Užkrėstos grūdo užuomazgos toliau vystosi, užaugę grūdai pažiūrėjus atrodo sveiki, tik gali būti kiek smulkesni.

Didesnė tikimybė dulkančiomis susiraukšlėjusios varpos užsikrėsti tada, kai plaukėjimo - žydėjimo metu vyrauja debesuoti, lietingi orai ir šis tarpsnis užsitęsia.

  1. Apipjaustymas: už ir prieš - DELFI Gyvenimas
  2. Varpos vyrų liga
  3. Labai dideli varpos
  4. Žurauskienės nuotr.

Derliaus nuostoliai dažniausiai nebūna dideli ir tiesiogiai priklauso nuo ligos išplitimo. Kūlėta sėkla yra pagrindinis susiraukšlėjusios varpos kūlių infekcijos šaltinis, tačiau miežių veislės yra nevienodo jautrumo dulkančiosioms kūlėms.

kaip patikrinti naktinę erekciją kas išeina ant varpos

Dulkačiosiomis kūlėmis sergantys miežiai Apsaugos priemonės. Veiksminga susiraukšlėjusios varpos priemonė yra atsparių dulkančiosioms kūlėms veislių auginimas. Tikslinga būtų pasirinkti uždarai žydinčias miežių veisles. Taip pat reikėtų naudoti sertifikuotą, neužkrėstą dulkančiosiomis kūlėmis sėklą. Sėklos beicavimas sisteminiais beicais apsaugo dygstančius miežių daigus nuo kūliagrybio prasiskverbimo į daigelį. Jautresnių veislių sėklą reikėtų beicuoti visa registruota beico norma.

Svarbu nesuvėlinti miežių sėjos, nes pasėjus į sausą dirvą ir vyraujant sausiems orams, beicų veiksmingumas nuo dulkančiųjų kūlių gali sumažėti.

Vasarinių miežių ligos ir kenkėjai

Kietosios kūlės. Šia liga užkrėstus miežius galima pastebėti pieninėje brandoje. Jie auga žemesni, varpos būna pasišiaušusios, tamsesnės, stovi stačios. Varpose vietoje grūdų yra tamsūs kūlgrūdžiai, pilni grybo sporų. Kūlėtos varpos pasėlyje išlieka iki susiraukšlėjusios varpos derliaus nuėmimo.

erekcijos disfunkcija iki 30 metų pomidorai erekcijai

Sveikų grūdų paviršius kūlės sporomis užkrečiamas kūlimo metu, kai sutrūkus kūlgrūdžiams išlaisvinama kūlių masė, kuri pasklinda grūduose. Augalai kietosiomis kūlėmis apsikrečia dygimo metu. Ši liga pas mus pasireiškia kiekvienais metais, bet retai kada labiau išplinta, nes kūlės sporoms sudygti ir prasiskverbti į dygstantį miežio daigelį būtina drėgna dirva.

Susiraukšlėjusios varpos kūlės Apsaugos priemonės. Sėjomainos laikymasis ir atsparių kietosioms kūlėms miežių veislių auginimas yra svarbios prevencinės priemonės. Bet efektyviausia priemonė yra sėklos beicavimas kontaktinio - sisteminio susiraukšlėjusios varpos beicais. Labai svarbu miežių sėklą išbeicuoti tolygiai, kad beicu būtų padengtas kiekvienas grūdas. Tinkliškoji dryžligė. Šią ligą sukelia dryžgribis Drechslera teres, plintantis su augalinėmis liekanomis ir užkrėstais grūdais.

Liga gali pasireikšti tik pradėjus dygti vasarinių miežių pasėliams, tai yra nuo pat daigų tarpsnio ir yra viena iš žalingiausių vasarinių miežių ligų. Tinkliškoji dryžligė pradeda plisti, kai pavasarį pirminis užkratas patenka ant daigo ir pažeidžia pirmuosius susiraukšlėjusios varpos. Šiai ligai būdingi požymiai yra pailgos rudos dėmelės ant lapų ir lapamakščių, dėmelėse dažniausiai matosi tamsesni išilginiai ir skersiniai brūkšneliai.

Varpų fuzariozė - varpinių javų liga Dr. Ji pažeidžia visus varpinius javus — kviečius, miežius, rugius, kvietrugius, avižas. Nuo šios ligos galimi ne tik derliaus nuostoliai, bet suprastėja ir grūdų kokybė: sumažėja saiko masė ir stikliškumas, pakinta amino rūgščių sudėtis. Fusarium pažeistuose grūduose gali kauptis žmonėms ir gyvuliams toksiški metabolitai — toksinai: deoksinivalenolis DONzearalenonas, T—2 toksinas, nivalenolis ar kiti.

Tolimesnėje ligos eigoje pažeisti lapai paruduoja, o su dėme besiribojantys lapo audiniai iššviesėja. Dėmės apima vis didesnį lapo plotą, žalsvai vandeningame, pereinančiame į rusvą, fone susiformuoja tamsiai rudas aiškiai matomo susiraukšlėjusios varpos struktūros pažeidimas. Pasidauginęs užkratas lietaus ir vėjo pagalba užkrečia vis naujus augalus. Pradžioje liga pasėlyje gali plisti susiraukšlėjusios varpos, vėliau, jei nenaudojami fungicidai, - apima visą pasėlį.

Ypač palankios sąlygos ligai plisti atsiranda tada, kai vyrauja drėgni, lietingi ir  šilti orai. Ligos išplitimo rizika labai padidėja atsėliuojant miežius, ypač taikant supaprastintą žemės dirbimą ir sėjant į ražienas.

Tinkliškoji dryžligė miežių pasėliuose išplinta kiekvienais metais, bet skirtingos veislės yra nevienodai jautrios šiai ligai. Ligos pažeisti jautrių veislių susiraukšlėjusios varpos lapai anksti nudžiūsta, augalai praranda lapų asimiliacinį plotą, grūduose nesukaupiamas reikiamas medžiagų kiekis, susiraukšlėjusios varpos būna maži, todėl gaunami dideli derliaus nuostoliai.

Pirminis užkratas ant pirmųjų lapelių Tinkliškąja mankšta yra gera erekcijai sergantys vasariniai miežiai Apsaugos priemonės - vengti auginti tinkliškajai dryžligei jautrias miežių veisles, laikytis sėjomainos, atsėliuojant rudenį augalines liekanas ir sudygusias pabiras būtina užarti ir nesėti į ražienas.

Taip pat svarbu vengti žieminių miežių kaimynystės. Susiraukšlėjusios varpos beicavimas veiksmingais beicais daigus apsaugo nuo pirminio užsikrėtimo ir neleidžia ligai plisti iki bamblėjimo pradžios.

Miežių apsaugai nuo tinkliškosios dryžligės vegetacijos metu naudojami fungicidai. Priklausomai nuo veilės jautrumo ligai, meteorologinių sąlygų ir ligos vystymosi eigos fungicidai gali būti naudojami vieną ar du kartus. Pastebėjus pirmuosius ligos požymius ypač jautrios ligai veislės pasėlyje reikia purkšti efektyviais nuo šios ligos fungicidais.

varpos pompa naminiai varpos priedai

Antrą kartą, jei reikia, nupurškiama vienu iš triazolinių fungicidų. Šiais miežių vystymosi tarpsniais panaudoti fungicidai apsaugo miežius ir nuo kitų lapų ligų, plintančių grūdo formavimosi ir brandos metu. Rudadėmė dryžligė plinta per sėklą, nuo šiaudų ar gretimų pasėlių ir susiraukšlėjusios varpos daigus bei suaugusius augalus.

kuo didesnė varpa, tuo blogesnė erekcija erekcija mažėjo su amžiumi

susiraukšlėjusios varpos Smarkiai pažeisti lapai gali visai nudžiūti. Ant lapų plisti palankiausios sąlygos susidaro, kai oro temperatūra yra °C, vyrauja drėgni orai, o santykinė oro drėgmė - aukšta. Dėmių tipo rudadėmės dryžligės požymiai labai panašūs į tinkliškosios dryžligės požymius, tačiau ši liga pažeidžia miežių pašaknį, daigų ir suaugusių augalų lapus ir lapamakštes, varpas, grūdus. Ligos eigoje ant miežių lapų ir lapamakščių susiformuoja rudos, pailgos dėmės su aiškiu apvadu.

Dėmės gali išplisti, susilieti ir apimti didelį lapo plotą. Senesnės dėmės įgauna gelsvai žalią spalvą. Smarkiai išplitusi liga gali visiškai nudžiovinti lapus. Rudadėmė dryžligė Apsaugos priemonės. Auginant atsparesnių veislių miežius, sėjant beicuotą sėklą, laikantis sėjomainos žymiai sumažėja rudadėmės dryžligės išplitimo padidėjęs slėgis erekcijos metu. Taip pat reikia vengti sėjos į ražienas ir ligotų pasėlių kaimynystės.

Apsaugai susiraukšlėjusios varpos rudadėmės dryžligės vegetacijos metu naudojami efektyvūs nuo dryžligių fungicidai Amistar Xtra ir Amistar Opti. Pakanka vienkartinio purškimo vamzdelėjimo - plaukėjimo metu, kai purškiama ir nuo kitų ligų.

Juostuotoji dryžligė.

Intymus vyrų skaudulys – balanitas

Ligos požymiai pasireiškia susiraukšlėjusios varpos pirmiems dviems arba susiraukšlėjusios varpos miežių lapams ir negydoma gali vystytis susiraukšlėjusios varpos visų naujai išaugančių lapų. Jos požymiai yra  geltonos juostos, ištysusios išilgai viso lapo ilgio. Ligoti augalai yra skurdūs, ant ligos pažeistų miežių ūglių varpos arba visai neišplaukėja, arba išplaukėjusios gali būti deformuotos ir įgavusios rudą spalvą.

Varpose grūdai neišsivysto arba būna susiraukšlėję, smulkūs. Ant lapų susidaręs užkratas miežių plaukėjimo - pieninės brandos metu užkrečia kaimyninių augalų varpas.

Juostuotosios dryžligės pažeisti miežių lapai Apsaugos priemonės. Atsparesnių veislių auginimas ir neužkrėstos susiraukšlėjusios varpos naudojimas yra geriausia ligos prevencija. Miltligė miežių pasėliuose pasirodo krūmijimosi pabaigoje - bamblėjimo susiraukšlėjusios varpos. Pasėliuose išplitusi miltligė pažeidžia augalo lapus, stiebus, lapmakštes ir varpas, ant jų atsiranda baltos grybienos valkčio dėmės, kurios sendamos tamsėja, paruduoja.

Miltligė Ši liga pradeda plisti daigų tarpsniu ir plinta iki brendimo. Liga vystosi drėgnu ir šiltu oru, ją platina vėjas. Kurį laiką užkrėsti lapai išlieka žali ir gyvybingi.

Mokslininkų akiratyje – žalingiausia varpinių javų liga

Lapo antroje pusėje pažeidimo vieta pagelsta. Vėliau ligos apimtas plotas palaipsniui apmiršta. Miltligei išplitus ankstyvais augalo vystymosi tarpsniais, augalai gali prasčiau išsikrūmyti. Vėlesniais vystymosi tarpsniais dėl miltligės pažeidimo mažėja žalias lapų plotas, susilpnėja stiebai, kas nulemia grūdų derliaus nuostolius. Vasariniai miežiai užsikrečia susiraukšlėjusios varpos žieminių. Apsaugos priemonės.

Veiksmingos prevencinės priemonės - auginti miltligei atsparesnių veislių miežius, vengti vasarinius miežius auginti žieminių miežių kaimynystėje, suformuoti optimalaus tankumo pasėlį, nepertręšti azoto trąšomis.

Miltligei pradėjus plisti būtina naudoti fungicidus. Šis fungicidas turi stiprų gydomąjį poveikį, todėl jį tikslinga naudoti net tada, kai miltligė jau yra išplitusi visame pasėlyje.

Miežių rinchosporiozė pažeidžia lapus, lapamakštę, akuotus. Ant lapų ar lapamakščių atsiranda aiškiai rudai apriboti, balkšvai ar žalsvai pilki susiraukšlėjusios varpos, kurie vėliau įgauna vandeningą išvaizdą.

Dėmės yra ovalios ar pailgos, išsidėsčiusios nepriklausomai nuo lapų erekciją sukelianti muzika. Vėliau dėmių centras išdžiūsta ir pašviesėja, įgaudamas šviesiai pilką, rusvą ar balkšvą atspalvį. Ypač pavojingas lapo pagrindo pažeidimas, pažeistas lapas nulinksta, sutrinka susiraukšlėjusios varpos varpos apykaita, vėliau visai nudžiūna. Augalai per anksti praranda asimiliacinį plotą, susiraukšlėjusios varpos varpos patiriami derliaus nuostoliai.

Užkratą platina lietaus lašai ir oro srovės, liga temperatūrai nereikli. Miežiuose rinchosporiozė pradeda plisti bamblėjimo pradžioje ir plinta iki vaškinės brandos.

Apsaugos priemonė s.

Pagrindinis priešininkų argumentas — nauda nekompensuoja operacijos metu patirto psichologinio streso ir skausmo po jos.

Auginamos veislės gali skirtis atsparumu rinchosporiozei, todėl reikėtų rinktis atsparias veisles, nereikėtų miežių atsėliuoti. Miežių ražienas, augalines liekanas bei sudygusias pabiras reikia užarti.

Vėlesnės  sėjos augalai rinchosporiozės pažeidžiami silpniau. Sėklos beicavimas apsaugo miežius nuo susiraukšlėjusios varpos daigų tarpsnyje. Miežių rinchosporiozė Smulkiosios rūdys dažniausiai miežiuose pasireiškia jiems išplaukėjus ir pažeidžia lapus bei lapamakštes. Jos požymiai:  ant lapų pasirodo oranžiniai smulkūs spuogeliai pustulosužpildyti sporų mase, jiems plyšus į išorę išsiveržia sporos ir apkrečia kitus lapus. Smulkiųjų rūdžių pustulos netaisyklingai išsibarsto susiraukšlėjusios varpos viršutinėje pusėje ir yra rusvai oranžinės spalvos.

Rūdims atsparesnių veislių miežių auginimas yra viena iš svarbiausių prevencinių priemonių. Tačiau pradėjus smulkiosioms rūdims plisti ypač jautrių susiraukšlėjusios varpos miežių pasėliuose reikėtų naudoti fungicidus.

Smulkiosios rūdys Septoriozė. Šia liga miežiai serga  per visą vegetacijos periodą nuo pat sudygimo, tačiau labiausiai susiraukšlėjusios varpos pieninės brandos tarpsnyje. Ją sukelia trys skirtingi sukėlėjai. Ant apatinių lapų pasirodo smulkios vis didėjančios šviesiai rudos dėmės, jose išryškėja juodi taškeliai - grybo vaisiakūniai, dėmėms susiliejus lapai nudžiūsta.

Liga gali pažeisti ir varpas. Pagrindinis septoriozės užkrato šaltinis - augalų liekanos, tačiau pas mus miežių septoriozė nėra labai išplitusi liga. Miežių lapų septoriozė Apsaugos priemonės - auginti miežių septoriozei atsparesnių veislių miežius, beicuoti sėklą, vengti atsėliavimo bei supaprastinto žemės dirbimo ir sėjos į ražienas atsėliuojant.