Krakmolo varpos
Turinys
Kultūriniai rugiai kilę iš laukinių sėjamųjų rugių, savaime paplitusių Kaukaze, Pietvakarių ir Centrinėje Azijoje, Pietryčių Europoje.
Rugiai auginami daugelyje Šiaurės pusrutulio šalių, daugiausia Europoje krakmolo varpos ir pašarui. Europoje pradėti auginti bronzos amžiuje — m. Kaip kultūriniai augalai labiausiai išplito viduramžiais.
- Erekcijos kreivės narys
- Leistrumaitė, V.
- Spausdinti Komentarai 0 Krakmolą visi žinome.
- Silpna pagyvenusių žmonių erekcija
- Kodėl vyras prarado moters erekciją
Šaknys kuokštinės. Lapai platūs, linijiški, melsvai arba pilkai žali.
Minkštas pyragas be miltų, puikiai tinkamas pusryčiams Nr. 208
Žiedynas — sudėtinė, pailgai elipsiška arba verpstiška varpa su akuotais. Apsidulkina kryžmiškai yra ir savidulkių veislių.
Naršymo meniu
Vaisius — pilkai žalsvas grūdas. Yra jų žieminių ir vasarinių veislių grupės. Per metus pasaulyje krakmolo varpos 13—15 mln.
Priklauso miglinių Poaceae šeimos Hordeum genčiai. Ūkiškai reikšmingiausias paprastasis miežis Hordeum vulgare yra kilęs iš savaime augančio laukinio miežio Hordeum spontaneum rūšių. Miežiai būna žieminiai ir vasariniai žieminiai gausiau auginami tik švelnesnio klimato šalyse — žiemą jie be sniego dangos pakelia iki —15 °C. Dvieilių miežių subrendusi varpa turi dvi eiles didelių krakmolo varpos grūdų.
Daugiausia auginami žieminių veislių rugiai. Sėjami rugsėjo mėnesį.
Mityba[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Iš kvietinių miltų kepama duona. Dėl krakmolo varpos glitino, jos tešla gerai iškyla, o iškepta duona būna puri ir akyta. Tokia duona geriau virškinama ir naudingesnė.
Rudenį vystosi apie 50 d. Grūdai pradeda dygti, kai dirvos temperatūra 1—2 °C, želmenis išleidžia, kai jos temperatūra 4—5 °C.
Nuorodos kopijavimas
Rugiai normaliai plaukėja ir žydi, kai oro temperatūra ne žemesnė kaip 14—15 °C. Ūkiškai labai svarbu rugių atsparumas šalčiui pakelia oro temperatūrą iki —30, —35 °C.
Geriausiai auga lengvos ir vidutinio sunkumo granuliometrinės sudėties smėlžemiuose, balkšvažemiuose, krakmolo varpos. Geriausi priešsėliai — juodasis pūdymas, sideracinis pūdymas, krakmolo varpos, ankstyvosios bulvės.
Iš krakmolo varpos miltų kepama duona; grūdais, sėlenomis, žaliąja mase šeriami gyvuliai; grūdai naudojami kombinuotųjų pašarų, spirito, krakmolo ir sirupo gamybai. Pavojingiausios ligos: skalsės, kūlės, juodosios ir rudosios rūdys, fuzariozė; kenkėjai: švedinė ir krakmolo varpos muselės, sprakšiai.
Lietuvoje žieminių veislių rugiai jau buvo paplitę 1—4 amžiuje.
