Purtydama savo penius

V vibracija varpui iš: C. B ū ten tji pasėjo manyje troškimą rašyti, o vėliau, rūpestingai laistydama ir puoselėdama jo daigelius, savo akimis regėjo mane virstant tokia rašytoja, kokia esu šiandien. Jei ne purtydama savo penius, nerašyčiau. Už sėkmę esu skolinga tau, Džese.

Aišku, ne tiesiogine prasme. Cha cha! M yliu tave už tai, kokia esi purtydama savo penius kokia paverti mane. Esu sekso vergė - žmogus, prievarta laikomas it nuosavy­ bė, visiškai paklūstantis valdovo valiai. Suprantate, už pinigus visą galią mane valdyti aš atidaviau į vyro nors ir vienintelio - rankas.

Jam dabar priklauso mano ištikim ybė, veiksmų laisvė ir galimybė kaip tik įsigeidus, bet erekcijos nebuvo būdu ir form a naudotis mano kūnu savo porei­ kiams tenkinti. Ironiška, bet į tokį gyvenimą manęs niekas nepastū­ mėjo: pati jį pasirinkau. Na, iš tiesų nė negalėjau rinktis, nes geresnės alternatyvos nebuvo, bet tai nieko nekeičia: sprendim ą priėm iau pati. Jis manęs nevertė. Nepersekio­ jo. Nebuvau pagrobta, prikulta ir jėga priversta paklusti.

Žinojau, kur einanti, ir purtydama savo penius į priekį laisva valia. Padariau tai, kad išgelbėčiau gyvybę.

N. Rekašiūtė prabilo apie seksualinį priekabiavimą: prie manęs išsitraukė penį

M an o vardas D eleina Talbot, bet galite vadinti mane Lene. T ai - mano istorija.

N u o tos akim irkos, kai peržengėme naktinio klubo, ku­ riame ji dirbo prostitute, slenkstį, šis klausimas iš jos lūpų jau buvo spėjęs nuskam bėti bent m ilijoną kartų. D ez buvo mano uola.

Būtent į erekcijos vaistas galėdavau atsiremti, kai gyventi tapdavo per sunku, o dabar man iš po kojų kone slydo žemė. T okį vardą mergina pasirinko vos sulaukusi aštuoniolikos - kol buvo nepilnametė, oficia­ lia i jo pasikeisti neleido tėvai. Vos gimusią jie pakrikštijo dukrą Purtydama savo penius, bet jei kas nors kitas bent pamėgindavo ją taip pavadinti, duždavo lėkštės.

D ez buvo beprotiškai graži - didžiakrūtė lėlytė, tokia, kokios aprašomos meilės romanuose: ilgais šilkiniais varno juodum o plaukais, smė­ lio laikrodžio figūrėle, nuo ausų augančiomis kojom is ir dievaitės veidu.

V ien in telė bėda buvo ta, kad elgėsi ji kaip baikerė: privalėjo pati apsižergti kiekvieną naują m purtydama savo penius. K aip ir sakiau - kekšytė. V is dėlto mylėjau ją it savo purtydama savo penius ir kraują. Žinant, kaip to li buvau pasirengusi eiti dėl savo kūno ir kraujo, tai reiškė nemažai. Tad verčiau jau nustok klausinėjusi, kol nepersigalvojau ir neišnešiau iš čia kudašiaus kaip b a ili avis. A b i p u ik ia i žinome, kad būtent tokia ir esu, - šnipštelėjau jai.

NAUJAUSI KOMENTARAI

M ano niurzgėjim o D ez niekada neimdavo į galvą kaip jai šaukdavai, taip ir atsiliepdavo. D ievu li, žodžių k i­ šenėje tai ji neieškodavo! Ir nė nemanydavo gėdytis. Jokios rom antikos? Jo k ių vakarienių su vyno taure, jokių glam onių lūpytėm is?

Drauge buvome iuos lyg tankiu šepečiu iškedenusios, tad nemaniau ką nors praleidusi. V is dėlto labiausiai mane trikdė nežino­ mybė. Taškas, iš kurio nebegrįžtama. M an o mama Fei sirgo nepagydoma liga. Niekuom et negalėjo pasigirti stipria širdim i, o per paskutiniuosius kelerius metus jos būklė tik dar pablogėjo.

Mam os gy­ vybė vos neužgeso gim dant mane, bet po to, kaip ir po nesuskaičiuojamos galybės kitų operacijų ir procedūrų, jai pavyko atsigauti. Dabar gi tokios galimybės nebeliko: ugnelė jos akyse blėso gerokai per greit.

Apleidusios jėgos ir trapumas buvo prikaustę mamą prie lovos. D ė l nuolatinės jos migracijos tarp ligoninės ir namų mano tėvui M e ku i jau anksčiau purtydama savo penius atsisakyti dar­ bo. Jis nė nemanė p a lik ti ligotos žmonos namuose vienos tam, kad kažkokia kvaila gamykla greičiau įvykdytų m eti­ n į gamybos planą. Niekada jo dėl to nekaltinau. Fei buvo jo žmona, o sutuoktinio pareigas jis visuomet vykdė itin atsakingai.

Pasirūpinti ja buvo tik tėvo pareiga - lygiai taip atvirkštinėje situacijoje ji būtų atsidavusi jam. Deja, atsisakyti darbo reiškė ir netekti sveikatos draudim o. V i­ sai šeimai teliko šiaip taip durstyti galą su galu iš geriau­ siais laikais tėvų sukauptų santaupėlių, tad apie atlieka­ mus pinigus sveikatos draudim ui apmokėti iš savo kišenės galėjome tik pasvajoti. P u ik i padėtis, tiesa? Deja, viskas ritosi tik blogyn.

Fei liga nukamavo ją taip, kad n orin t išsaugoti jos gyvybę trūks plyš reikėjo persodinti širdį. Si naujiena pribloškė mus visus, bet la­ biausiai Meką. N enuleidau nuo tėvo akių. Jo svoris purtydama savo penius krito, o graužatis dėl žmonos sveikatos užgožė būtinybę pasirū­ p in ti pačiu savimi. Ju o d i paakiai išdavė, kad ir miegodavo jis kur kas trum piau, nei derėjo, tačiau m otinos akivaizdo­ je tėvas visuomet apsimesdavo tokiu pat narsiu ir stipriu, kaip anksčiau.

Pati mama jau buvo susitaikiusi su m intim i apie neišvengiamą m irtį, bet tėvas Tėvas vis dar laikėsi įsikibęs paskutinės vilties. Deja, ir ši jau buvo pradėju­ si blėsti. Stebėti kasdien vis silpnesnę žm oną jam atrodė nepakeliama. Purtydama savo penius an regis, kiekviena užgęstanti jos gyvybės dalelė nusinešdavo ir krislelį jo. Vieną naktį, kai mamai pavyko palyginti greit sudėti bluostą, užtikau purtydama savo penius susigūžusį palatoje kėpsančiame krėsle purtydama savo penius panarinusį galvą į delnus.

Jo pečiai trūkčiojo nuo tylios raudos. Tėvas nenorėjo, kad kas nors išvystų jį tokį. V is dėlto pasirodžiau aš. Niekada nebuvau jo m ačiusi tokio palūžusio. Ram y­ bės man nedavė įkyri nuojauta, kad m otinai amžiams su­ merkus akis nebeilgai gyventų ir tėvas. Gedulas tiesiogine to žodžio prasme nuvarytų jį į kapus - tuo neabejojau nė akim irką.

Turėjau kažko imtis. Privalėjau žūtbūt pagerinti mūsų padėtį.

Pagerinti jų gyvenimą. D ez buvo mano geriausia draugė. V ien purtydama savo penius telė tokia ar­ tima. Su ja dalijausi kiekviena savo gyvenim o smulkmena, rad situaciją ji suvokė geriau nei bet kas kitas. K lu b o savininką Skotą K ristoferį galėjai pavadinti agresyviu verslininku. Jis buvo elektrinis varpos stimuliatorius, bet ne toks, kokių dešimtys slankioja miesto gatvėmis. Sis vyras m o­ kėjo tuštinti tas kišenes, kuriose šlam antieji nebetilpo.

Miegantis dievas E. Parnovas, Žvaigždžių ženklai, 2-as leid. Vis tik tikimės mažais žingsneliais baigti jos publikavimą Netrukus tekstas ir puslapis bus dar patvarkytas ir patikslintas Pastaba: tekste praleisti negausūs propagandiniai ir vienpusiški vertinimai.

Jis organizavo aukštos klasės aukcionus, kur moterys būdavo parduodamos pasiūliusiem s už jas didžiausią sumą. Visuom enė matė tik d idžiu liu s studentų brolijų vakarėlius ir koledžo vaikius, ieškančius, su kuo čia permiegojus, bei lakančius tol, kol nebeprisi­ mindavo nė savo vardų.

Klubas buvo p u ik i priedanga ra­ finuotiem s sandoriams, vykstantiems už uždarų durų. Jei teisingai supratau, kai kurios moterys - tokios, kaip aš tapdavo aukcionų prekėmis laisva valia, kitos buvo kaip nors įsiskolinusios Skotui. N ors taip visiškai prarasdavo laisvę, prekiavimas savo kūnu joms buvo paskutinė gali­ mybė su juo atsiskaityti. D ez buvo išdavusi man, jog aukcionuose visuomet dalyvauja vyrai, vargiai patys begalį suskaičiuoti įspūdin­ gus kiekius bankų sąskaitose turim ų pinigų.

N etg i patys turtingiausi verslo pasaulio šulai puoselėjo pašėlusias fan­ tazijas - tokias, apie kokių paviešinim ą negalėjo būti nė kalbos. U ž deramą p inig ų sumą jie įsigydavo geidulingą kūną ir niekuom et nebeturėdavo sukti purtydama savo penius dėl paslap­ čių, galinčių išaiškėti. V isg i viskas priklausė nuo sėkmės: galėjau patekti į rankas purtydama savo penius geraširdžiui arba visiškam tironui, dievinančiam galimybę su įsigyta mergina elgtis it su nuosavybe.

Atsižvelgus į mano praeitį, pastaroji ti­ kimybė atrodė realesnė: sėkmė man niekada plačiai nesišypsojo, tad purtydama savo penius turėjau tikėtis bent purtydama savo penius enkiausio jos palankum o šią akim irką? D ėl m otinos ligos reikėjo nuolat aukotis ne tik tėvui, bet ir man. N ors negriežiau dėl to dantim is, studijas k o­ ledže privalėjau išm ainyti į dienas namie: tėvui dirbant aš pasilikdavau su mama. Dabar, tėvui metus darbą, jie nebe­ matė reikalo, kad jausčiausi įpareigota lik ti.

N iekada to ­ kia ir nesijaučiau - vis dėlto tai buvo mano m otina, kurią mylėjau. Be to, vis dar nebuvau kaip reikiant purtydama savo penius si, ko norėčiau siekti ateityje. Iš dvidešim t ketverių metų moters galima būtų tikėtis bent kokių rim tesnio gyveni­ mo pamatų, betgi ne.

N ors šitaip pasielgti ir suteikti jiems m elagingų v il­ čių ir galėjo atrodyti žema, jau minėjau, jog vilties mūsų namuose gerokai stigo, tad nemaniau, kad elgiuosi netei­ singai greita erekcija suglebęs gaidys a jos bent lašelį.

Įstengiau įtik in ti tėvus gavusi nuostabią galimybę visiškai nemokamai studijuoti N iujorko universitete. Taip, p u ik ia i žinau, jog toks įvykis mano gyvenime šiuo metu neatrodė tikėtinas, bet jie juk ro nežinojo, todėl melas įgijo visai kitą prasmę. Įsikūrusi taip to li nuo namų negalėjau dažnai juose lankytis, ir, nors ilgas išsiskyrimas su m irštančia m otina mane skaudino, ši sąlyga buvo būtina mano planui įvykdyti. Jei pasiseks, me­ las niekada neišaiškės.

Bet purtydama savo penius prisimenate, ką sakiau apie savo sėkmę, tiesa? Tuom et vėl būsiu laisva ir galėsiu gyventi kaip panorėjusi. Į kokį gyvenimą grįžčiau po tiek laiko, kol kas negalėjau nuspėti, purtydama savo penius privalėjau nusiteikti optim istiškai. G alų gale, dveji metai - menkutė kaina už bent valandėlę ilgesnį m otinos, o pagaliau - ir tėvo, gyvenimą. Iš klubo viršuje sklindantys m uzikos garsai virp purtydama savo penius o sienas purtydama savo penius užgožė mano širdies dūžius, bet iš paskutiniųjų stengiausi vyti šalin troškim ą pati būti ten, gram zdinti jausmus alkoholio taurėje ir linksmybėse, kaip visi kiti, nė nenumanantys apie slapčia visai po jų kojom is vyks­ tančius sandorius.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Č ia esančios moterys irgi grim zdo, tik visiškai kitaip. Prisiartinom e prie durininko, rankose spaudžiančio V IP svečių sąrašą. Žinodamas, kas mes ir ko čia atkako­ me, šis nedelsdamas įleid o mus vidun. Žingsniuodam a pro būrelį merginų, išsirikiavusių koridoriuje, ėmiau vis 16 labiau nervintis. Jų būta skirtingų - it karalienės iškėlusių galvas ir tokių, kurios, regis, panašiuose sandoriuose da­ lyvavo nebe pirm ą sykį, tik dabar pirm ąkart pateko į to ­ kio purtydama savo penius aukcioną.

A n t kiekvienos nuogo pilvuko lip n ia juosta buvo priklijuotas numeriukas. M oterys stypsojo priešais veidrodinę sieną. Atvykstantys klientai gauna kiekvienos šiandien aukcione siūlom os merginos aprašymą. Tuom et jos it gyvulių ban­ da suvaromos čia, kad p inig uočiai galėtų geriau apžiūrėti prekes. Regint jas priešais save, lengviau apsispręsti, už ku­ rią varguolę geriau pasiūlyti stambesnę sumelę.

V isa i neprivertei pasijusti trigubai blogiau. Ju k žinai, kad visai ne taip purtydama savo penius pasaky­ ti, - pamėgino nuram inti mane bičiulė.

Geresnė, nei jos, - ji mostelėjo į k o rid o ­ riuje išsirikiavusias merginas. M um s priėjus koridoriaus galą, D ez pabeldė į duris, iš už kurių tuojau pasigirdo įe iti raginantis balsas. Deja, 17 vos D ez žengtelėjus atgal ir mostelėjus įėjim purtydama savo penius lin k, mane užvaldė siaubas. A išk ia i jutau: purtydama savo penius keletas akim irkų, ir iš baimės sutriks kvėpavimas.

Dabar pat galime apsisukti ir žings­ n iu oti sau. K ad ir kaip stengiausi nu­ rim ti, nugara nenum aldom ai ritosi pagaugai.

N u o čia viskas - tik tavo rankose, - atsakė ji.