Iš ko gali išaugti varpa

Spausdinti Žieminiai kviečiai Lietuvoje auginami ne tik kad nuo neatmenamų laikų, bet ir iš auginamų javų plotų - gausiausiai. Taikant šiuolaikinę agrotechniką Lietuvoje vidutiniškai prikuliama po 5 - 6 tonas kviečių, tačiau metais kai kurie Joniškio, Pasvalio, Panevėžio, Šakių rajonų ūkiai iš kai kurių pasėlių plotų prikūlė net po tonų kviečių iš hektaro. Kviečiai mūsų regione auginami net tik maistui, bet ir pašarui.

Tačiau iš ko gali išaugti varpa ne tik kviečių grūdai, bet ir šiaudai. Kviečių šiaudai yra naudojami gyvulininkystėje tiek pašarui, tiek gyvulių kreikimui, iš ko gali išaugti varpa per paskutinius iš ko gali išaugti varpa šiaudai naudojami vietinio atsinaujinančio kuro gamybai.

Norint gauti gausų kviečių derlių didelę reikšmę turi ne tik geras dirvos įdirbimas, tinkama sėjomaina, sėja optimaliu laiku, atsparių veislių naudojimas, bet ir augalų apsauga nuo ligų ir kenkėjų.

Tam reikalingas visas kompleksas apsauginių priemoniųkuris prasideda sėklos beicavimu.

Norint efektyviai kovoti su kviečių ligomis ir kenkėjais reikalinga pažinti pagrindinių ligų požymius ir kenksmingus organizmus. Tam būtina reguliariai stebėti laukus, mokėti pažinti augalų būklę ir pastebėti kenksmingumo ribą. Kaip atpažinti svarbiausius žieminių kviečių kenksmingus organizmus ir kokias aktyvias apsaugos priemones būtina naudoti paprašiau papasakoti Syngenta produktų ekspertą Juozą Semašką.

Dažniausiai sutinkamos ligos žieminių kviečių pasėliuose Kietosios kūlės. Ši liga pažeidžia žieminių kviečių varpas, kurios pieninės brandos tarpsniu būna labiau pasišiaušusios, tamsiai žalios, mažesnės nei sveikų augalų. Vaškinės brandos iš ko gali išaugti varpa ligotų augalų varpose vietoj grūdų susiformuoja kūlių maišeliai, pripildyti tamsios kūlėsporių masės, padengti suplonėjusia grūdo luobele. Pažeistos varpos būna lengvesnės nei sveikos, todėl subrendusios nenusvyra, nuimant derlių ligoti grūdai sutraiškomi, ir sporos apkrečia visus grūdus.

Kietosios kūlės dėl specifinio kvapo sugadina produkciją, kuri nebetinka nei maistui, nei pašarui. Kietosios kūlės Dulkančiosios kūlės. Šios ligos sukėlėjo grybiena žiemoja kviečių daiguose. Sergantys augalai nuo sveikųjų skiriasi tuo, kad vietoj normalių varpų išplaukėja tik stagarėliai, aplipę kūlėsporėmis. Pradžioje tamsi kūlėsporių masė būna padengta suplonėjusia grūdo luobele, kuri greitai suplyšta ir kūlėsporės pasklinda and gretimų augalų.

Jomis kviečiai užsikrečia žydėjimo metu, kai patekusios ant žiedo kūlėsporės įauga į mezginę ir, formuojantis grūdui, grybiena įsikuria gemale. Dulkančiosios kūlės Apsaugos priemonės. Veiksminga prevencinė priemonė yra atsparesnių kietosioms ir dulkančiosioms kūlėms kviečių veislių auginimas. Sėklos beicavimas sisteminiais beicais yra veiksminga priemonė tiek nuo kietųjų, tiek iš ko gali išaugti varpa nuo dulkančiųjų kūlių. Jie apsaugo dygstančius kviečių daigus iš ko gali išaugti varpa kūliagrybio prasiskverbimo į daigelį.

Syngenta kviečių iš ko gali išaugti varpa beicavimui rekomenduoja naudoti Vibrance Star ir Vibrance Duo. Vibrance Star ir Vibrance Duo produktai sukurit iš ko gali išaugti varpa pagrindu, bet juose taip pat yra ir sedaksano veiklioji medžiaga. Fludioksonilas žemdirbiams gerai žinomas kaip populiaraus beico Maxim veiklioji medžiaga, o sedaksanas ya iš esmės nauja karboksamidų grupės veiklioji medžiaga, kuri ne tik išskirtinai veiksminga nuo pagrindinių su sėkla plintančių ligų, bet ir pastebimai pagerina šaknų vystymąsi.

Sedaksanas taip pat saugo nuo Rhizoctonia sukeliamų šaknų ir pašaknio puvinių. Visos veikliosios medžiagos naudojamos tik beicuose ir tai labai svarbu tiek apsaugos efektyvumui, tiek patogenų rezistentiškumo prevencijai. Vibrance šeimos beicai yra visiškai saugūs augalams, juos augalai labai iš ko gali išaugti varpa toleruoja, veikia ir kaip biostimuliatoriai - nesulaiko dygimo, užtikrina tolygų daigų vystymąsi, didina šaknų masę.

Tyrimai rodo, kad sedaksanas turi panašų poveikį kaip augimo hormonai giberalinai - skatina augalo antžeminės dalies vystymąsi. Dėl to, kad neturi neigiamo poveikio dygimui, Vibrance beicai itin tinka, kai sėjama į minimaliai dirbtą žemę. Pavasarinis pelėsis, pašaknio bei šaknų puviniai. Ši liga gali plisti ir per sėklą, ir per dirvą.

Pavasariniam pelėsiui stipriai išplitus, nutirpus sniegui matyti išgedusių, nubalusių žiemkenčių plotai. Jų želmenys būna sulipę, apraizgyti balta, pilkšva arba rausvo atspalvio voratinkline grybiena.

Ant augalų lapų gali būti ir pavienių balkšvų, vandeningų dėmių. Ligoti augalai blogiau vystosi, auga, dera. Pašaknio ir šaknų puvinius sukelti gali įvairūs sukėlėjai, bet dažniausiai kviečių pašaknį pažeidžia fuzarioziniai grybeliai ir dryžgribis - Cochliobolus sativus. Ligos sukėlėjai peržiemoja augalų liekanose ir sėklų iš ko gali išaugti varpa, todėl užsikrėtę daigai gali žūti dygimo metu.

Išlikę auga skurdūs ir silpni. Vėliau ligos sukėlėjai pažeidžia krūmijimosi mazgą ir apatinį tarpubamblį, todėl nuo išplitusio pašaknio puvinio kviečių derlius gali būti ženkliai mažesnis.

Ilgesnės varpos vyrai siekia bet kokia kaina

Dėl pašaknio pažeidimų kviečiai tampa jautresni išgulimui, o išgulę duoda menkesnį derlių. Išaugę grūdai būna blogos kokybės, dažnai užkrėsti fuzarioziniais grybais ir užteršti mikotoksinais. Pavasarinio pelėsio pažeidimai tirpstant sniegui ir vegetacijai atsinaujinus Kairėje - sveiki daigai, dešinėje iš ko gali išaugti varpa pažeisti pašaknio ligų Apsaugos priemonės nuo pavasarinio pelėsio ir pašaknio bei šaknų puvinių gali būti prevencinės, kaip sėjomainos laikymasis, kai kviečiai sėjami po rapsų, ankštinių augalų ar kitų ne varpinių augalų.

Reikėtų vengti kviečius sėti po kukurūzų, nes jų liekanos būna gausiai užkrėstos fuzariozių sukėlėjais. Kita prevencinė priemonė - gilus dirvos dirbimas, kai augaliniai likučiai užariami. Tačiau veiksmingiausia priemonė nuo pašaknio ligų yra tinkamas sėklos paruošimas ir išbeicavimas efektyviais beicais.

Daigų septoriozės sukėlėjas plinta su užkrėsta sėkla ir per augalines liekanas. Šios ligos pažeistų kviečių daigų koleoptilė būna sutrumpėjusi, parudavusi ir net deformuota. Esant deformuotai koleoptilei, daigų lapeliai taip pat būna deformuoti ir išsikraipę. Grūdo dygimo metu grybiena iš sėklos prasiskverbia į koleoptilę ir vėliau į jaunus lapus. Daigų septoriozė intensyviausiai daigus pažeidžia, kai dygimo metu maisto papildas vyrų erekcijai didinti būna sausoka, blogai paruoštas sėklos guolis, lėtas ir netolygus dygimas taip pat skatina daigų septoriozės plitimą.

Daigų septoriozės pažeisti kviečių daigai Apsaugos priemonės.

Ką daryti, jei atsirado karpa?

Nuo kviečių daigų septoriozės geriausia prevencinė priemonė yra sveikos sėklos naudojimas. Norint turėti sveiką sėklą, sėkliniuose pasėliuose nuo septoriozės reikia naudoti veiksmingus fungicidus, kad grūdai būtų apsaugoti nuo užkrato. Sėklos beicavimas yra viena iš efektyviausių priemonių nuo iš ko gali išaugti varpa septoriozės. Rudosios, geltonosios ir juodosios rūdys.

Penio lūžis: raitelės poza - pavojingiausia

Geltonosios rūdys - tai kviečių liga, kuria augalai užsikrečia pavasarį. Jos pažeidžia lapus, lapamakštes, stiebus ir varpas. Ant pažeistų augalo dalių susidaro eilėmis išsidėsčiusios geltonos spalvos praplyštančios pūslelės - pustulos. Palankiausios sąlygos, kai vyrauja vėsūs ir lietingi orai, oro temperatūra °C, o rasa ant lapų išsilaiko mažiausiai tris valandas.

Rudosios rūdys pažeidžia lapus ir lapamakštes, o joms išplitus ant viršutinės lapo pusės susidaro rudi spuogeliai. Jiems praplyšus vėjas sporas gali nunešti dideliais atstumais ir užkrėsti naujus augalus. Smarkiai pažeidus kviečius rudosioms rūdims, lapai nudžiūsta. Užikrėtus juodosiomis rūdimis ant stiebų, lapamakščių ar lapų susidaro pailgi rudi dryžiai, pridengti epidermiu, jiems plyšus išbarstomos sporos, kurios užkrečia greta augančius augalus.

Žieminių kviečių ligos ir kenkėjai

Vėliau dryžių vietoje formuojasi juodi žiemojančių sporų telkiniai. Ligos pažeisti stiebai ir lapai anksčiau nudžiūsta. Šios rūdys smarkiai išplinta vėlyvos brandos jautrių veislių pasėliuose.

Geltonosios rūdys                    Rudosios rūdis               Juodosios rūdys Apsaugos priemonės. Rūdims atsparesnių veislių kviečių auginimas yra viena iš svarbiausių prevencinių priemonių, tačiau pradėjus  rūdims plisti, ypač jautrių veislių kviečių pasėliuose reikėtų iš ko gali išaugti varpa ko gali išaugti varpa fungicidus.

Miltligė - tai oru plintanti greitai pasiekti erekciją, kuri yra gausi ir nekontroliuojama.

Sergant šia liga ant lapų, lapalakščių, stiebų ar net varpų susiformuoja baltas, vėliau pilkėjantis apnašas - grybienos valktis. Kitoje lapo pusėje pažeidimo vieta pagelsta. Kurį laiką lapai išlieka žali, tačiau vėliau pažeistas lapų plotas nudžiūva. Miltligė Apsaugos priemonės.

Auginti miltligei atsparesnių veislių kviečius, vengti vasarinius kviečius auginti žieminių kviečių kaimynystėje, siekti suformuoti optimalaus tankumo pasėlį, nepertręšti iš ko gali išaugti varpa trąšomis - tai veiksmingos prevencinės iš ko gali išaugti varpa.

Miltligei pradėjus plisti naudoti fungicidus. Lapų ir varpų septoriozė.

Penki dalykai, kurie nutiks su tavo peniu senatvėje   86 Kaip ir dauguma kitų fizinių bruožų, penio dydis daugiausia priklauso nuo genetikos ir paveldimumo veiksnių. Kaltinkite dėl to savo tėvą ir motiną. Urologai gali patikinti, kad peniai būna įvairiausių formų bei dydžių ir kad pagal jų ilgį ramybės metu nebūtinai įmanoma numatyti jų ilgį erekcijos metu. Tai gali priklausyti nuo daugybės veiksnių. Dalis lyties organų atrodo įspūdingai suglebę, bet prasidėjus erekcijai, padidėja nedaug.