Galimos varpos ligos

Nors Lietuvoje ši liga diagnozuojama retai svarbu atkreipti žmonių dėmesį į pirminius ligos požymius, nes dažniausiai liga diagnozuojama jau pažengusiose stadijose ir žmogaus gyvenimo kokybė smarkiai suprastėja.

Varpos vėžys dažniausiai pasireiškia šeštajame žmogaus gyvenimo dešimtmetyje, tačiau vis dažniau liga diagnozuojama ir jauniems žmonėms. Galimos varpos ligos padidėjimas jaunesnio amžiaus grupėje gali būti siejamas su žmogaus papilomos viruso ŽPV infekcijos plitimu, net trečdalis varpos vėžio atvejų siejama su šia infekcija, bet nėra nustatyta jokių sąsajų tarp varpos vėžio ir žmogaus imunodeficito viruso ŽIV infekcijos.

Lietuvoje viena iš pagrindinių varpos vėžio priežasčių būtent ir yra ŽPV infekcija, kuri sparčiai plinta taip jaunų, lytiškai aktyvių žmonių, todėl labai didelę reikšmę ligos prevencijai turi lytinis švietimas mokyklose ar kitose ugdymo įstaigose. Didžiausia riziką susirgti varpos vėžiu turi vyrai, kuriems išsivysto apyvarpės susiaurėjimas — fimozė ši patologija padidina riziką susirgti varpos vėžiu net kartųtodėl svarbus savalaikis fimozės gydymas apipjaustymaskad išvengtume galimų pasėkmių.

• Apie tai šis straipsnis.
• Kas sudaro paslaugos kainą?

Kiti galimos varpos ligos veiksniai galintys lemti ligos išsivystymą yra rūkymas rizika padidėja apie 5 kartusneapipjaustymas apipjaustymas kaip profilaktikos priemonė veiksminga tik kūdikystės laikotarpiu, vyresniame amžiuje ligos išsivystymui įtakos neturiultravioletinių spindulių A ir psoraleno PUVA terapija gydant psoriazė ar kitas odos ligas galimos varpos ligos padidėja iki galimos varpos ligos kartųdidelis lytinių partnerių skaičius ŽPV infekcijos plitimas, rizika padidėja kartusįvairios varpos ir šlaplės traumos bei sužalojimai, žema socioekonominė padėtis prasta higiena, lytinio švietimo trūkumas.

Dažniausia vyrams šio vėžio lokalizacija, kaip ir karpų, yra varpos galvutė — 50 proc.

Apyvarpės susiaurėjimo fimozės gydymas Daugelis klaidingai mano, jog apie varpos ligas praneša tik su erekcijos sutrikimais pasirodantys simptomai.

Ligos pradžioje ligonis neturi galimos varpos ligos skundų, vėliau gali būti randamas neskausmingas gumbas ar išopėjimas po apyvarpe, stebima limfadenopatija. Rečiau pasitaiko bėrimas, kraujavimas ar balanitas.

Priklausomai nuo naviko kilmės skiriasi ir gydymo taktika, todėl visus įtartinus bėrimus ar pakitimus varpos srityje reikėtų ištirti atliekant biopsiją ir gavus histologinį atsakymą spręsti dėl tolimesnių veiksmų. Diagnostika turėtų remtis varpos apžiūra ir apčiuopa, įvertinant darinio dydį, infiltraciją, kirkšnių limfmazgių konsistenciją ir dydį.

Aptikus kokį nors varpos darinį reikia įvertinti jo išplitimą ir infiltraciją į kempinkūnius, tam geriausiai tinka ultragarsinis tyrimas, taip pat galima įvertinti varpos ir darinio kraujotaką. Kempinkūniams įvertinti galima atlikti magnetinio rezonanso tyrimą MRT ar kompiuterinė tomografiją KTtačiau tyrimai reikalauja daugiau išlaidų, laiko ir sukelia diskomfortą pacientui, todėl ultragarsinis tyrimas turėtų būti pasirenkamas galimos varpos ligos.

Varpos galvutės ir apyvarpės uždegimas - balanopostitas Peržiūrų skaičius: Balanitas yra varpos galvutės uždegimas. Postitas yra apyvarpės uždegimas. Apyvarpė, tai laisva oda, kuri dengia varpos galvutę jei vyras nebuvo apipjaustytas.

Labai svarbu nustatyti naviko morfologiją, todėl reikalinga navikinės medžiagos biopsija, kuri jei varpos skyriuje ir fimozė įprastai atliekama apipjaustymo operacijos metu, pašalinti audiniai siunčiami histologiniam ištyrimui, pagal kurį vėliau parenkamas gydymo planas.

Apžiūros ir apčiuopos metu reikia įvertinti ne tik vyro lytinius organus, bet ir kirkšnių limfmazgius.

Dermatovenerologo, seksologo, urologo konsultacijos bei paslaugos Vilniuje

Apčiuopus bent vieną kietą ar padidėjusi limfmazgį reikėtų įvertinti pažeistų limfmazgių skaičių galimos varpos ligos mobilumą, tada reikia atlikti dubens ir pilvo organų KT, krūtinės ląstos rentgenogramą ar KT, kad galėtume įvertinti naviko išplitimą limfmazgiuose ir kituose vidaus organuose. Varpos vėžio gydymas priklauso nuo ligos stadijos ir išplitimo laipsnio, kuo ankstesnėse stadijose liga diagnozuojama, tuo paprastesnis ir veiksmingesnis būna gydymas.

Galimos varpos ligos rizikos varpos vėžys Tis, Ta, T1a G paprastai gydomas atliekant naviko eksciziją ir apipjaustymą, siekiant pašalinti visus pažeistus audinius, tuomet atliekama pašalintos varpos vietos plastika, stengiamasi išsaugoti varpos funkcines savybes ir žmogaus gyvenimo kokybę. Kiti gydymo variantai yra lazerinė navikinių masių abliacija, dalinė varpos amputacija, ar radioterapija.

Didėjant naviko piktybiškumui T1b G3T2, T3 gydymo taktika darosi radikalesnė, atliekamos didesnės apimties naviko šalinimo operacijos, dažniausiai atliekama glansektomija varpos galvos pašalinimas su apipjaustymu ir rekonstrukcija, įvedimo metu erekcija išnyksta pat gali būti taikoma radioterapija dariniams iki 4 cm diametro, šiuo atveju jau nebetinkamas naviko šalinimas lazeriu.

Didelės rizikos išplitusio varpos vėžio gydymo taktika parenkama atsižvelgiant į konkretaus naviko išplitimą ir žmogaus gyvenimo prognozę, dažniausiai skiriama neoadjuvantinė chemoterapija ir esant teigiamam atsakui atliekama didelės apimties navikinių masių šalinimo operacija - radikali penektomija visiškas varpos galimos varpos ligos arba skiriama paliatyvi radioterapija nerandant kitų galimos varpos ligos.

• Kandidozė — ir vyrų liga Daugelis informacinių straipsnių kandidozę apibūdina, kaip moterų ligą, bet ji būdinga ir vyrams.
• Cirkumcizija arba apipjaustymas : kodėl ši operacija atliekama ar nerekomenduojama suaugusiems vyrams?

Sergant į limfmazgius išplitusiu varpos vėžiu svarbu nustatyti kaip smarkiai išplitusi liga ir pagal tai skirti gydymą. Paprastai esant išplitimui į regioninius limfmazgius, šie radikalios limfadenektomijos operacijos metu yra pašalinami ir tikimąsi, kad ligos progresija bus sustabdyta, tačiau nustačius metastazes tolimuose limfmazgiuose radikaliai pašalinti visų navikinių masių neįmanoma, galimos varpos ligos turėtų būti skiriama adjuvantinė chemoterapija po galimos varpos ligos.

Seksas. Lytinės ligos. Apsauga. Jaunimo centras.

Pavykus pasiekti ligos remisiją labai svarbu tinkamai sekti pacientą dėl galimo ligos atsinaujinimo, tai itin svarbu pirmuosius dvejus metus po gydymo. Paprastai anksti galimos varpos ligos ligos recidyvas atsinaujinimas nesumažina pacientų išgyvenamumo, jeigu sėkmingai pradedamas gydyti ankstyvoje stadijoje, todėl pirmuosius dvejus metus kas 3 mėnesius reikėtų atlikti paciento apžiūrą ir apčiuopą, galimos varpos ligos lytinius organus ir limfmazgius.

Kas tai ir kaip gydoma?

Jeigu pacientui buvo diagnozuotas išplitęs vėžys ir buvo atlikta ne tik varpos navikinių masių, bet ir limfmazgių pašalinimo operacija, tada reikėtų kas 3 mėnesius pakartoti KT ar MRT tyrimus dėl galimo metastazavimo į regioninius limfmazgius.

Po pirmųjų dviejų stebėjimo metų, jeigu liga nebuvo atsinaujinusi pacientus reikėtų stebėti iki 5 metų, bet vizitai neturėtų būti dažnesni nei kas pusę galimos varpos ligos.