Mano euroviziniai nuotykiai

Aš niekada neturėjau rytinės erekcijos

Geriau bandyti pritaikyti jau stovinčias struktūras, o architektūrinės fantazijos gali reikštis ir parodų erdvėse, kurių A. Betsky surengė daugybę. Šiuo metu jis vadovauja Cincinačio meno muziejui, prieš tai buvo Nyderlandų architektūros instituto direktorius, o aisiais buvo atsakingas už Venecijos architektūros bienalę. Betsky bandė parodyti, kad architektūra yra ne Aš niekada neturėjau rytinės erekcijos pastatai ir kad ne visus pastatus netgi galima vadinti architektūra.

Tad kas tai yra? Pastatas — pats pilniausias būdas, kuriuo architektūra reiškiasi, bet dažnai pastatuose sunku rasti architektūros. Dauguma pastatų nėra architektūra, dauguma pastatų yra tiesiog pastatai.

Jie nuobodūs, prėski ir nedaro nieko daugiau kaip tik suteikia stogą kokiai nors funkcijai. Jie yra apriboti įvairių taisyklių ir nuostatų bei didžia dalimi atspindi žmones, kurie turi išteklių jiems finansuoti. Sakyčiau, kad tam, jog pastatas virstų architektūra, jis turi sukurti kritinį atstumą nuo to, ką jis Aš niekada neturėjau rytinės erekcijos.

Aš niekada neturėjau rytinės erekcijos

Net jei paieškotume čia pat, Vilniuje, naujasis Nacionalinės dailės galerijos priestatas yra toks statinys, kuris siekia dalyvauti atviroje aplinkoje ir parodyti vidinį meno muziejaus funkcionavimą tokiu būdu, kuris nėra visiškai pavaldus logikai ar funkcijai. Tai galėjo būti visiškai kitoks pastatas. Tiesa, architektai neturėjo labai daug erdvės manevravimui, bet jie puikiai pasinaudojo šiuo apribojimu, kad sukurtų labai išraiškingą struktūrą. Man tai labai įdomus pavyzdys. Dažnai šie pastatai kelia neigiamas asociacijas ir skaudžius prisiminimus, o žmonės nesutaria, ką daryti su tokia architektūra.

Taigi esama šiokio tokio pavojaus — manau, kad jūs, gyvenę toje eroje, turite teisę apie tuos pastatus galvoti, ką norite. Mes, žvelgdami iš atstumo, tegalime pasakyti, kad kai kurie iš jų yra nepaprastai išraiškingi ir įdomūs. Žinai, kaip tik vakar važiavau pro vieno suplanuoto, bet taip ir nepabaigto viešbučio Kaune griuvėsius ir prisiminiau vieną projektą, kurį visada norėjau įvykdyti.

Susiję straipsniai

Ir tie, ir tie neretai būdavo didžiausi, moderniausi pastatai mažuose viso pasaulio miestuose. Tai buvo spindesio vietos, kuriose susitikdavo kaip galima pakeisti varpą, kurios įvesdavo į tarptautinę kultūrą ir savo architektūra įkūnijo tikėjimą naujos technokratinės visuomenės projektu.

Esate sakęs, kad architektūra turi siekti suvesti žmones draugėn. Ar ji gali sukurti naujas gyvenimo formas, ar yra tik egzistuojančių formų talpykla? Mane labiausiai žavi eksperimentai, kurie tiesiogiai sprendžia miesto išdrikimo angl. Tai visiškas centralizuoto miesto subyrėjimas ir miesto išsiplėtimas į kaimo vietoves.

Buvo labai įdomių projektų, bandžiusių tokioje aplinkoje sukurti bendruomenes. Architektų grupė, pasivadinusi MVRDV, išmontavo standartinius pigius namus ir perstatė juos taip, kad vienos šeimos priekinis kiemas atsidūrė greta kitos galinio kiemo. Tai vis dar tie patys masinės gamybos vienetai, bet kiekvienas padengtas skirtinga medžiaga. Pavyzdžiui, vienas pastatas visas padengtas mėlynu metalu, kitas — plytomis, dar kitas — visas padengtas plytelėmis.

Aš niekada neturėjau rytinės erekcijos

Vėlgi, viskas labai pigu, bet atrodo labai išskirtinai. Ir dėl tų perkėlimų atsiranda tikras bendruomeniškumo jausmas tame šiaip jau labai dideliame gyvenamajame rajone.

O dėl padengimo atskiri namai lengvai atpažįstami, taigi mažas vaikas gali sakyti — aš gyvenu mėlyname name. O jo draugas gali sakyti — aš gyvenu raudoname name. Taigi tokie paprasti judesiai gali padėti suprasti, kaip kuriasi bendruomenės išsidriekusiame mieste.

Oralinis seksas: kaip jį įvaldyti?

Savo paskaitoje minėjau, kad, mano manymu, didžiausias Amerikos indėlis į architektūrą — nors žmonės paprastai prisimena dangoraižius, kurie yra puikus dalykas — yra amerikietiškasis studentų miestelis angl. Jo šaknys yra Anglijoje, bet išties jis buvo išplėtotas Jungtinėse Valstijose ir tapo pavyzdžiu, kaip galima Aš niekada neturėjau rytinės erekcijos idealizuotą bendruomenę.

Aš niekada neturėjau rytinės erekcijos

Žinoma, ši bendruomenė labai homogeniška — vien studentai — tačiau vis vien studentų miestelis labai efektyviai sukuria geras gyvenamąsias erdves, kurios stiprina bendruomeniškumą. Ar tai Aš niekada neturėjau rytinės erekcijos Tam reikalinga technologija jau sukurta.

Ilgiau, išsamesnėse ED paskyrose žr Perkrauti sąskaitas ir Išorinis tinklaraščių ir gijų perkrovimas ———————————————————————————————————————— Aš jau apie 8 mėnesius žinau savo situaciją.

Tą įmanoma padaryti naudojant perdirbtas medžiagas ir įrengiant viską nuo geoterminio šildymo ir vėsinimo sistemų iki saulės kolektorių. Tiesa, dar reikia palaukti, jei kalbame apie investicijų atsipirkimą.

ED atkūrimo istorijos 2 - jūsų smegenys apie pornografiją

Net mūsų name Cincinatyje, kur norėjome iškasti geoterminį šulinį, paskaičiavome, kad investicija atsipirktų per metus. O tikimybė, kad kas nors Jungtinėse Valstijose taip ilgai gyvens tame pačiame name, yra gana maža. Tikimės, kad tai pavyks įgyvendinti meno muziejuje, kurį šiuo metu renovuojame. Bet geoterminis šildymas yra viena iš labiau išplėtotų technologijų — dauguma kitų yra Aš niekada neturėjau rytinės erekcijos išlaikyti varpą. Taigi manau, kad dar praeis nemažai laiko, kol tai bus praktiška.

Bet tai būtina, nes statybos yra didelis taršos šaltinis ir išteklių švaistymas. Tad šia kryptimi verta galvoti, kad sumažintume gamtos išteklių švaistymą. Vienas iš argumentų, kuriuos pateikia tokių siūlomų technologijų kritikai, yra toks, kad jei atliksi pilną gyvenimo ciklo analizę, tai išties, tu teisus, galai nesueina.

Taigi, kaip sakiau, dar reikia padirbėti, bet, manau, mes artėjame prie tikslo.

Iliustracijų autorė: Gabija Zavadskė Oralinis seksas: vieni bando įminti mįslę, kaip jį atlikti partneriui -ei taip, kad šis -i patirtų orgazmą, kiti bando suprasti, kaip jo metu atsipalaiduoti, o treti jo bodisi.

Pastaruoju metu šioje srityje buvo įdomios pažangos. Kelios firmos rimtai pabandė statyti pastatus iš visiškai perdirbtų medžiagų. Be to, kiekvieną kartą, kai svarstome naują architektūros projektą, turime užduoti sau klausimą — ar tai statybų projektas? Ar išties reikia naujo pastato — galbūt galima panaudoti tai, kas jau pastatyta, arba rasti kitų sprendimų, kuriems nereikėtų statyti naujų pastatų. O tada pradėjau rašyti ir dėstyti. Taigi dabar duonai užsidirbu — be to, kad vadovauju meno muziejui — šnekėdamas ir mokydamas.

Taigi bepigu man liepti architektams nebestatyti pastatų. Kai aš mokiausi — bet manau, kad tai galioja ir dabar — vyravo požiūris, kad nesi tikras vyras, kol nepastatei didelės erekcijos. Ji turi būti kiek įmanoma didesnė, kuo labiau atkreipti dėmesį ir būti kiek įmanoma svarbesnė.

Ramanauskas A. Bačiulio nuotr.

Manau, kad turėjau psichologinį kompleksą, nes nesijaučiau visavertis taip niekada ir nepastatęs savo pastato. Bet manau, kad tai susiję su indoktrinacija. Dabar, kai daugumoje architektūros mokyklų mokosi daugiau moterų nei vyrų ir kai imame abejoti tokiomis mačistinėmis nuostatomis, galbūt mąstymo modelis ims keistis.

Jis taip pat susijęs su įsitikinimu, kad architektūra turi būti tvari.

  1. Sekso istorija: Atostogų karštis - Straipsniai
  2. Oralinis seksas: kaip jį įvaldyti? Nebegėjoomla123.lt - modernios sekso prekės tavo malonumui
  3. Žygimantas Kardelis | joomla123.lt
  4. Vienas geriausių mano gyvenime priimtų sprendimų.
  5. ED atkūrimo istorijos 8 - jūsų smegenys apie pornografiją
  6. Pavojinga, jei nėra rytinės erekcijos
  7. Но .
  8. На востоке земля была затенена, и огромные озера стояли лужами еще более темной ночи.

Architektūroje kaip disciplinoje yra įsitvirtinusi monumentalumo idėja. Idėja, kad jei jau tiek daug investuoji į pastatą, jis turi tapti paminklu žmogui, kas jį pastatė arba sukūrė.

Aš niekada neturėjau rytinės erekcijos

Ironija tame, žinoma, kad neretai vos pastačius pastatą jo funkcijos pasikeičia — kartais dar net nesibaigus statyboms. Tad galų gale visada tenka kovoti su pastatais, kurie yra per sunkūs tam, kam būna skirti. Aš manau, kad geriau pastatyti ką nors lengvo ir lengvai keičiamo — ir čia vėlgi pirmauja olandai.

Jie jau seniai linksta statyti kuo pigiau, užuot daug investavę. Jei reikia nuolat investuoti, kad tobulintum ir keistum pastatą, tai geriau taip Aš niekada neturėjau rytinės erekcijos daryti jau naudojantis pastatu, o ne sukti galvą, kaip vienu ypu pastatyti ką nors visiškai tobulo.

O architektūra lyg ir turėtų būti tvaresnis dalykas, parūpinantis tam tikrą stabilų atramos tašką.

Aš niekada neturėjau rytinės erekcijos

Negalime apsimetinėti, kad net tos reikšmės, kurias vadiname institucijomis, laikui bėgant nesikeis. Negalime apsimetinėti, kad aplinka, kurioje gyvename, ir mus supančios technologijos liks tokios pačios ilgiau nei keletą metų. Taigi visa gudrybė yra sugalvoti, kaip kurti pakankamai tvirtą architektūrą, kuri sutvirtintų mūsų peizažą, bet kartu būtų pakankamai lengvai keičiama, kad galėtų judėti su tuo peizažu ir, jei tampa nebereikalinga, išnykti. Aš niekada neturėjau rytinės erekcijos senų pastatų suręsti labai tvirtai ir juos griauti būtų Aš niekada neturėjau rytinės erekcijos švaistymas.

Vien dėl statymo technologijų kaitos nemažai to, kas pastatyta šiandien, nebus taip tvirta kaip praeities architektūra. Bet išties — senų dalykų saugojimas virto tikru fetišizmu, kuris, manau, dažnai pranoksta tų pastatų fizinę ar kultūrinę vertę.

Nėra vienos paprastos taisyklės, bet tikrai nereikia fetišizuoti visko, kas sena. Na, tai nėra ypatingai puikūs dangoraižiai, bet jie visai neblogi. Man Aš niekada neturėjau rytinės erekcijos patinka Zagrebo pavyzdys.

  • Nors dauguma vyrų yra palyginus neblogai susipažinę su savo peniu ir jo išdaigomis, ši kūno dalis turi daugiau paslapčių, negu mato akis.
  • Padidėjusi pagyvenusių žmonių erekcija
  • Jei vyras turi minkštą erekciją
  • Kažin, ar mūsų vasaros pramogų sostinei galioja tas pats?

Kažkada aštuntajame dešimtmetyje zagrebiečiai pasirinko labai įdomią strategiją — jie leido senamiestyje statyti naujus pastatus, aukštesnius Aš niekada neturėjau rytinės erekcijos XIX amžiuje Habsburgų nustatytą peizažo liniją.

Ne visi jie yra fantastiški pastatai, bet bendrame miesto audinyje sukuria nuostabius intarpus, kurie netgi priverčia dar labiau vertinti šio audinio vientisumą, nes yra tokios puikios išimtys. Kaip tampama Venecijos bienalės direktoriumi? Įdomu, nes prieš tai aš vadovavau nacionaliniam Nyderlandų architektūros institutui ir buvau atsakingas už olandų Aš niekada neturėjau rytinės erekcijos, todėl negalėjau vadovauti visai bienalei.

Bet aš praleidau daug laiko bienalėse, galvodamas apie bienales, dalyvaudamas bienalėse ir rengdamas daugybę daugybę parodų, todėl kai Venecijos bienalės Aš niekada neturėjau rytinės erekcijos į mane kreipėsi, aš turėjau šiokios tokios patirties. Be to, taip jau atsitiko, kad mano pirmtakas pateikė Aš niekada neturėjau rytinės erekcijos abstrakčią, teorišką, sociologišką bienalę, tad organizatoriai dabar norėjo kažko kito. O mano įpėdinė Aš niekada neturėjau rytinės erekcijos kuri vadovavo pastarajai bienalei — buvo pasirinkta todėl, kad, jų manymu, ji turėjo parodyti tikrus pastatus.

Kažin, ar viskas išdegė, kaip tikėtasi, bet jie visada stengiasi rasti ką nors kitokio nei prieš tai. Bet kokiu atveju man tai buvo fantastiška patirtis. Ir sunki, nes Aš niekada neturėjau rytinės erekcijos pat metu turėjau dirbti ir kitą darbą, vadovauti meno muziejui su žmonių. Taigi teko daug keliauti į ir iš Venecijos bei naudotis telefonais ir kompiuteriais.

Bet viena bienalės stiprybių yra ta, kad joje dirba puikus personalas.

Robertas Adomaitis

Mano bienalės strategija buvo parodyti, kad architektūra nėra tik atskiri pastatai. Tai puikiai pavyko, nes, kaip esu sakęs, neįmanoma pastatyti pastato kito pastato viduje. Antras dalykas, kurį norėjau pabrėžti, buvo tas, kad bienalė yra šis tas daugiau nei muziejinė paroda — tai reginys. Norėjau surengti įspūdingą šou. Tai buvo eksperimentinės architektūros iš viso pasaulio apžvalga. Man buvo labai smagu.

Apskritai buvau patenkintas rezultatais, nors vienas-kitas sumanymas ir nepavyko. Italų spaudai ji labai patiko, lankytojams Aš niekada neturėjau rytinės erekcijos labai patiko, Aš niekada neturėjau rytinės erekcijos tarptautinė spauda ją sudirbo. Bet manau, kad bienalės tikslas toks ir yra — priversti žmones pamatyti ne Aš niekada neturėjau rytinės erekcijos dalykus, kurie jiems patinka, bet ir pradėti diskusijas. Kritika yra gerai, nes ji reiškia, kad žmonės žiūri.

Kai kuriais atvejais man atrodė, kad kritika buvo tiesiog kvaila, nes jie net nebandė pažvelgti, bet dažniausiai ji buvo labai gera — kai žmonės žiūrėjo į parodą ir sakė, ne, mes nesutinkame, mes manome taip ir taip.

Skubantiems

Kad tai savimi patenkintų žvaigždžių architektų masturbacinis žaidimas formomis. Įprasti dalykai. Kaip šitie du dalykai siejasi? Jei ir yra bendras ryšys, tai todėl, kad, mano manymu, architektūra yra galios reprezentacija.

Ji visada yra pastatytas socialinio, politinio ir ekonominio status quo patvirtinimas. Taip pat ir seksualinio status quo. Konkrečiai man ši mintis kilo, kai tik pradėjau Aš niekada neturėjau rytinės erekcijos. Buvau 24 metų, jauniausias žmogus fakultete, todėl man teko dėstyti interjero dizainą, kuris tarp architektų nėra labai gerbiamas.

Atėjau į savo pirmąją paskaitą, o ten sėdėjo 28 moterys ir vienas vyras, kuris, žinoma, vėliau paaiškėjo esantis gėjus. Kaip stereotipiška.