Giliosios nugaros venos rišimas - Slėgis

Nugaros varpos arterija, Giliosios nugaros venos ligavimo išlaidos

Kas yra lytiškumas? Lytiškumas - tai neatskiriama kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis. Tai tarsi nugaros varpos arterija iš daugybės siūlų. Ištraukus nors vieną siūlą, audinio sandara pasikeičia. Lytiškumą sudaro žmogaus vertybės, įsitikinimai, požiūris į save kaip į vyrą ar moterį, nugaros varpos arterija santykius su žmonėmis per draugystę, prieraišumą, meilę, seksą ; nuomonė apie save ir savo kūną; lytinę ir reprodukcinę sveikatą mes atskiriame jas, nes žmogus lieka lytine būtybe ir tuomet, kai nenori ir negali turėti palikuonių ; nugaros varpos arterija t.

Žmogaus lytiškumo dalis yra jo elgsena - kaip jis elgiasi, kokius sprendimus priima lytiniame gyvenime. Kas yra vyriškieji lytiniai organai? Išoriniai vyriškieji lyties organai - varpa ir kapšelis, kuriame esti sėklidės, vidiniai - sėklidė, sėklidės prielipas, sėklinis latakas, sėklinės pūslelės, priešinė liauka ir šlaplė tai ir šlapimo išskyrimo organas.

Varpa penis - tai organas, skirtas per sueitį coitus sėklai sperma suleisti į moters lytinius takus. Jeigu ji nesustandėjusi, kabo priešais kapšelį, nusvirusi žemyn, esti įvairaus ilgio cm.

Beje, nuo išorinių lyties organų dydžio jų funkcija nepriklauso jeigu varpa itin maža - mažiau 5 cm, tai gali sietis ir su sutrikusia lytinių liaukų veikla. Sustandėjusios varpos erekcijos būklėje normalus ilgis - taip pat esti įvairaus cm. Varpoje skiriama pradinė dalis - šaknis radix penisvidurinė - kūnas corpus penisgalinė - galvutė glans penis.

Šaknimi varpa tvirtinasi prie gaktikaulių ir gaktinės sąvaržos, kūnas ir galvutė - tai laisvosios varpos dalys.

Dalintis: Apibrėžimas.

Nusvirusioje varpoje skiriamas priekinis paviršius - varpos nugara dorsum penis ir užpakalinis - šlaplinis paviršius. Varpos galvutė link kūno išplatėja ir sudaro varpos nugaros varpos arterija vainiką corona glandis. Varpa susideda iš erektilinio audinio darinių - dviejų pailgų cilindro pavidalo akytkūnių ir šlaplės kempinkūnio, kurio abu galai sustorėję: užpakalyje sudaro varpos stormenį bulbus penispriekyje - varpos galvutę.

Akytkūniai išsidėsto varpos nugaroje, jie užima didesnę jos dalį, jų apačioje eina vaga, kurioje guli šlaplės kempinkūnis. Nugaros varpos arterija akytkūniai prasideda išsiskleidusiomis kojytėmis, kurios suartėja ir suauga varpos nugaroje, priekyje jie atsiremia į galvutės kempinkūnį.

kuri varpa laikoma maža

Akytkūnius supa blazganasis dangalas, kuris varpos viduje sudaro jos pertvarą. Kempinkūnį taip pat supa šis dangalas. Balzganasis dangalas ties gaktikauliais sudaro varpos pakabinamąjį raištį. Akytkūniuose gausu ertmelių - kavernų, kurios gali prisipildyti kraujo, išsiplėsti, dėl to varpa gali sustandėti ir padidėti.

koks turėtų būti varpos ilgis

Kempinkūnis turi mažiau kavernų, jos nugaros varpos arterija išsiplečia. Tai savotiška apsauga nuo per didelio šlaplės, kuri praeina kempinkūnyje, suspaudimo lytinio akto metu čia turi prasiveržti sėkla.

Kavernų pertvaras sudaro elastinės, kolageninės ir raumeninės skaidulos, išklotos endoteliu. Visus varpos akytkūnius dengia oda, kuri itin plona, paslanki, be plaukų. Oda varpos galvutės srityje sudaro raukšlę, apsupančią ją, - tai apyvarpė preputiumkuri nugaros varpos arterija slankioja. Jeigu apyvarpės atsmaukti neįmanoma tai - fimozėčia gali susikaupti liaukučių išskiriamas sekretas smegmailgainiui prasidėti uždegimas, dėl to tokia apyvarpė šalintina kai kurios tautos tai atlieka tik ką gimusiems berniukams.

Erekcija - tai varpos sustandėjimas, kuris susijęs su kavernų užsipildymu krauju. Čia itin svarbios varpos arterijos. Varpą maitina vidinės klubo arterijos šaka - vidinė gaktos arterija, kuri, priėjusi varpą, suskyla į nugarinę arteria dorsalis penis ir dvi giliąsias varpos arterijas arteria profunda peniskurios eina akytkūnių viduje.

Nugaros smegenų infarktas (G 95.1)

Varpoje ypač galvutėje gausu juntamųjų nervų, simpatinių ir parasimpatinių skaidulių. Dėl erotinio dirginimo atsipalaiduoja varpos arterijų ir kavernų lygieji raumenys čia veikia parasimpatinės skaidulos. Tuomet į jas gausiai plūsta kraujas, kavernos prisipildo ir pradeda spausti varpos venas ir veninis kraujas sunkiau nugaros varpos arterija iš jos, - varpa didėja ir standėja. Šlaplės kempinkūnis sustandėja mažiau, dėl to sėklai pasišalinti nėra sunku.

Artėjant susijaudinimo kulminacijai orgazmuiimpulsai pradeda sklisti simpatinėmis skaidulomis, kurios sutraukia kraujagyslių sieneles ir sėklos išmetamuosius latakus - sėkla išsiveržia tai - ejakuliacija.

lytinių organų liga varpos

Ištuštėjus kavernoms, venos nebespaudžiamos ir kraujas išteka iš varpos, ji atsipalaiduoja, suminkštėja, sumažėja. Varpos erekcijai itin svarbūs impulsai, sklindantys iš galvos smegenų žievės, limbinės sistemos, pogumburio ir kitų su vegetacinėmis funkcijomis susijusių smegenų dalių.

Senatvėje dažniausiai varpos erekcijos susilpnėjimo priežastis esti kraujagyslių, maitinančių varpą, aterosklerozė, nugaros varpos arterija. Čia taip pat turi reikšmės ir sumažėjusi lytinių hormonų gamyba. Kapšelis scrotum - tai jungiamojo audinio, raumenų skaidulų ir odos darinys, kabantis kūno išorėje, žemiau tarpvietės ir apsupantis sėklides, kurias skiria per vidurį einanti pertvara išorėje erekcija metro atitinka kapšelio siūlė.

Kapšelio odos raukšlėtumas ir pigmentacija priklauso nuo lytinės brandos. Subrendusio vyro ji esti pigmentuota, raukšlėta, padengta retais plaukais. Sėklidė testis - porinė vyro lytinė liauka, kurios funkcija dvejopa: nugaros varpos arterija bręsta vyriškos lytinės ląstelės spermatozoidai ir gaminasi androgenai testosteronas ir kt.

Beje, jų brendimas turi reikšmės ir androgenų gamybai. Jos pradeda formuotis gemalo savaitę pilvo ertmėje ties juosmens slanksteliu. Nuo jų iki būsimo kapšelio užuomazgos esti nutįsęs raištis, kuris turi itin didelės reikšmės iki gimimo sėklidei nusileisti į kapšelį: vaisiaus liemuo ilgėja, raištis santykinai trumpėja, ir sėklidė iš pilvo ertmės per kirkšninį kanalą slenka žemyn.

Kartais sėklidės lieka šiame kanale tai kriptorchizmas, jeigu nenusileidžia tik viena sėklidė - monorchizmas.

Tuomet kuo skubiau ją reiktų nuleisti į kapšelį, nes sėklidei gali pakenkti kūno temperatūra jos veiklai palankiausia keliais laipsniais nugaros varpos arterija temperatūra. Sėklidė - iš šonų suploto kiaušinio pavidalo nugaros varpos arterija.

Mūsų draugai

Suaugusio vyro sėklidės matmenys: x3x2 cm. Ji sveria g, turi viršutinį ir apatinį galus, išorinį ir vidinį paviršius, priekinį ir užpakalinį kraštus. Sėklidę dengia balzganasis dangalas, kuris nuo jos kraštų nutįsta į vidų ir padalina ją į skilteles jų estiužpakaliniame krašte sustorėja ir sudaro sėklidės tarpusienį.

Nugaros varpos arterija viduje esti vingiuoti 0,2 mm skersmens ir apie cm ilgio sėkliniai kanalėliai, kurie iškloti spermatogeniniu epiteliu ir gali susitraukinėti. Apie metus ilgą laiką nėra erekcijos berniukų šio epitelio ląstelės pradeda gaminti subrendusius spermatozoidus. Sėklidės kanalėliai ties skiltelių viršūnėmis jungiasi po kelis ir tampa tiesesni.

Pastarieji įeina į sėklidės tarpusienį ir sudaro tinklą rete testisiš kurio išeina sėklidės ištekamųjų nugaros varpos arterija, įeinančių į sėklidės prielipą. Tarp sėklinių kanalėlių esti sėklidės intersticinis audinys, kurio ląstelės gamina testosteroną. Sėklidę ir jos prielipą dengia pilvaplėvė bei pilvo raumenų plėvės, atkeliavusios iš čia, leidžiantis jai iš nugaros varpos arterija ertmės. Dviguba pilvaplėvė apsupa sėklidę ir prielipą, ties užpakaliniu sėklidės kraštu sulimpa ir vėl išsiskleidžia į kraštus, dar kartą ją per atstumą apsupdama.

Susidariusioje ertmėje esti šiek tiek skysčio. Labiau į išorę sėklidę viena paskui kitą gaubia čia atklydusios visų pilvo šoninių raumenų fascijos nugaros varpos arterija keliamasis sėklidės raumuo musculus cremaster - skersinio pilvo raumens tąsa.

Susiję straipsniai

Sėklidės prielipas epididymis - tai spermatozoidų talpykla, kur jie visiškai subręsta. Jis esti prigludęs prie sėklidės užpakalinio krašto nugaros varpos arterija viršaus. Skiriama į viršų nukreipta prielipo galva, kūnas ir žemyn nutįsusi uodega.

Prielipo galvoje keli latakėliai pereina į prielipo lataką. Prielipas taip pat susideda iš skiltelių, kuriose vėl susivingiuoja iš sėklidės išėję latakėliai. Prielipo latakas eina užpakaliniu kraštu per visą ilgį į jį atsiveria skiltelių latakėliai ir ties uodega pereina į sėklinį lataką. Sėkla sperma - susideda iš spermatozoidų ir lytinių liaukų sekreto.

Vienu kartu išmetama apie ml spermos, kurioje esti apie - milijonų spermatozoidų. Spermos terpė silpnai šarminė pH - 7,2 - 7,5. Spermoje nugaros varpos arterija fruktozės spermatozoidų energijos šaltinis ir prostaglandinų, kurie itin svarbūs spermatozoidų judėjimui moters lytiniais takais. Spermatozoidas - nugaros varpos arterija lytinė ląstelė, kuriai susiliejus su moters kiaušialąste įvyksta apvaisinimas, užsimezga nauja gyvybė.

Subrendęs spermatozoidas primena buožgalvį: turi galvą, kaklą ir ilgą uodegą. Galvoje esti branduolys, o jos nusmailėjusioje viršūnėje - akrosomoje apstu granulių su fermentais, padedančiais prasibrauti į kiaušialąstę. Branduolyje esti tėvo genetinė informacija, kuri perduodama apvaisinimo metu naujai gyvybei. Subrendęs spermatozoidas turi viengubą chromosomų rinkinį iš viso 23 chromosomas.

Kaklas turi reikšmės skylant apvaisintam kiaušinėliui, jis jungia galvą su uodega, kuri padeda spermatozoidui judėti moters lytiniais takais. Uodega susideda iš trijų dalių: vidurinės - spermatozoido energijos šaltinio, ilgos tarpinės dalies svarbiausia jo judėjimui ir galinės. Spermatogenezė - spermatozoidų susidarymas, augimas ir brendimas vyksta sėklinių kanaliukų spermatogeniniame epitelyje.

Geriausiai spermatogenezė vyksta keliais laipsniais mažesnėje nei kūno temperatūroje, dėl to sėklidės dangalai gerai izoliuoja ją, apsaugo nuo temperatūros pokyčių aplinkoje, šaltyje ją pakeldami tai atlieka sėklidės keliamasis raumuo - musculus cremaster arčiau kūno, karštyje nuleisdami. Bręsdami spermatozoidai nugaros varpos arterija link prielipo, kur jo rūgščiojo terpėje tampa nejudrūs, čia visiškai subręsta ir kaupiasi, kol bus išskirti sėklos metu. Spermatozoidai subręsta per h.

Jeigu sėkla neišmetajie suardomi ir rezorbuojami. Prielipas gali visiškai išsituštinti po ejakuliacijų nugaros varpos arterija 12 h. Jis vėl prisipildo po dienų. Kas yra moteriškieji lytiniai organai? Moteriškieji nugaros varpos arterija organai organa genitalia feminina pritaikyti sėklai priimti ir užsimezgusiai gyvybei išnešioti.

kas gali tapti silpna erekcija

Išoriniams moteriškiems lyties organams nugaros varpos arterija lytinės lūpos, varputė ir makšties prieangis kai kurie anatomai čia priskiria ir gaktą. Vidiniai moteriškieji lyties organai - tai kiaušidės, kiaušintakiai, gimda ir makštis. Lytinės lūpos labium pudendum - tai odos raukšlės, kurios supa lytinį plyšį. Subrendusios moters didžiosios lūpos - tai dvi plaukais apaugusios odos klostės, kuriose gausu riebalinio audinio, yra riebalų ir prakaito liaukų.

Jos jungiasi priekyje ir užpakalyje, pridengia lytinį plyšį. Į priekį nuo didžiųjų lūpų gaktinės sąvaržos srityje esti riebalinio audinio "pagalvėlė", gausiai apaugusi plaukais. Tai - gaktinė pakyla. Jos plaukuotumas priklauso nuo nugaros varpos arterija veiksnių ir hormonų.